microlearning
Katalogas
The cost- and time-effectiveness of online learning: providing a perspective on Microlearning and the differences between academic and corporate views
18 Liepa 2012
This paper aims to provide a researched starting point for a new synthesis of time aspects of e-learning in general, and microlearning in particular.
Katalogas
MINE - Research Studio "MicroLearning and Information Environments"
14 Liepa 2011
The Studio MicroLearning & Information Environments works on innovative systems that support efficient and effective learning. Learning and know how acquirement shall be adequate for everyday use and have a lasting effect. The focus is on the development of integrated microlearning, which offers a measurable improvement of the learning efficiency and know how output for persons and organizations through technologically.
Straipsniai
Mikromokymasis: nuolatinio profesinio lavinimosi strategija
21 Rugsėjis 2010
Šiame straipsnyje mikromokymasis interneto bendruomenėse pristatomas kaip mokymosi metodas, kurį skatina dabartiniai medijos naudojimo modeliai ir palaiko naujosios technologijos, pavyzdžiui, Web 2.0 ir socialinė programinė įranga.
Mikromokymasis apibūdinamas kaip mokymosi visą gyvenimą „pragmatiška naujovė“, nes geba palaikyti lankstų mokymąsi, kurį galima lengvai įtraukti į kasdienę veiklą, įgyvendinant asmeninius mokymosi tikslus ir poreikius.
Iš pradžių nagrinėjamas mikroturinio ir mikromokymosi sampratų santykis su Web 2.0, socialine programine įranga, e-learning 2.0, asmeninėmis mokymosi terpėmis, neformaliuoju mokymusi ir mokymusi darbo vietoje, pabrėžiant naujovišką požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir atkreipiant dėmesį į esamų interneto vartotojų poreikius. Po to nustatomi esminiai konstravimo principai ir išskiriami du pagrindiniai didaktinio konstravimo aspektai, t.y. 1) mikroturinio konstravimas ir 2) mikromokymosi veiklos konstravimas. Toliau nurodoma dešimt pagrindinių požymių, kurie nustatyti tam, kad mikromokymąsi būtų lengviau atskirti nuo tradiciškesnių elektroninio mokymosi formų, pavyzdžiui, internetu grindžiamų mokymų, vadinamų „makromokymusi“.
Po šios apžvalgos iliustruojama, kaip mikromokymasis gali padėti mokytis visą gyvenimą, užpildydamas spragą tarp formaliojo ir neformaliojo mokymosi, pateikiamas mikromokymosi scenarijaus atvejo tyrimas. Tvirtinama, kad mikroturinys ir mikromokymasis pasitelkus Web 2.0 užtikrina perspektyvų sprendimą, pritaikytą prie dinamiškų ir į daugelį užduočių orientuotų šiandieninio mokymosi bei darbo modelių. Su formaliuoju mokymusi derinamas ir interneto bendruomenėse įdiegtas mikromokymasis gali palaikyti nuolatinį kvalifikacinį lavinimą.
Iš pradžių nagrinėjamas mikroturinio ir mikromokymosi sampratų santykis su Web 2.0, socialine programine įranga, e-learning 2.0, asmeninėmis mokymosi terpėmis, neformaliuoju mokymusi ir mokymusi darbo vietoje, pabrėžiant naujovišką požiūrį į mokymąsi visą gyvenimą ir atkreipiant dėmesį į esamų interneto vartotojų poreikius. Po to nustatomi esminiai konstravimo principai ir išskiriami du pagrindiniai didaktinio konstravimo aspektai, t.y. 1) mikroturinio konstravimas ir 2) mikromokymosi veiklos konstravimas. Toliau nurodoma dešimt pagrindinių požymių, kurie nustatyti tam, kad mikromokymąsi būtų lengviau atskirti nuo tradiciškesnių elektroninio mokymosi formų, pavyzdžiui, internetu grindžiamų mokymų, vadinamų „makromokymusi“.
Po šios apžvalgos iliustruojama, kaip mikromokymasis gali padėti mokytis visą gyvenimą, užpildydamas spragą tarp formaliojo ir neformaliojo mokymosi, pateikiamas mikromokymosi scenarijaus atvejo tyrimas. Tvirtinama, kad mikroturinys ir mikromokymasis pasitelkus Web 2.0 užtikrina perspektyvų sprendimą, pritaikytą prie dinamiškų ir į daugelį užduočių orientuotų šiandieninio mokymosi bei darbo modelių. Su formaliuoju mokymusi derinamas ir interneto bendruomenėse įdiegtas mikromokymasis gali palaikyti nuolatinį kvalifikacinį lavinimą.
Straipsniai
Mikromokymosi darbotvarkės metmenys
30 Rugsėjis 2009
Šiame straipsnyje sudėliojame termino „mikromokymasis“ kintančias, tačiau galiausiai sueinančias į vieną tašką reikšmes taip, kaip jos atsirado ir vystėsi per pastaruosius kelerius metus. Mes tiriame, kiek terminas yra veiksmingas tam, kad būtų naujai ir įdomiai suformuotas bei sutvarkytas pedagoginių ir technologinių reiškinių bei koncepcijų rinkinys.
Pradėdami nuo įvairiausių termino apibrėžimų, mes pateikiame trumpą tyrinėjimų ir neformalios literatūros, atsiradusios aplink šį terminą, apžvalgą. Mes esame šalininkai tos nuomonės, pagal kurią mikromokymasis yra atskiri mokymosi momentai ar epizodai, tačiau nagrinėjantys specifines užduotis ar turinį ir įtraukiantys į mokymąsi mažais, bet sąmoningais žingsneliais.
Vadovaudamiesi šia apžvalga, mes suformuojame tezę, kad „mikromokymosi darbotvarkė“ kaip aiškus momento (pirmiausia mokymo, mokymosi ir technologijos) akcentas – tai vertingos gilinimosi technologiją ir į terpes pamokos švietimo srityje apskritai. Mes parodome, kad mikromokymasis nėra paprasčiausiai tik vienas iš daugelio būdų, jis yra tokia perspektyva, kuri taikoma daugeliui švietimo aspektų, kaip toks dalykas, kuris vyksta nuolat, nepriklausomai nuo to, ar dėmesys būtų aiškiai skiriamas tyrinėjimams ir technologijos plėtrai, ar ne. Iš esmės mes parodome, kad mikromokymosi metu išmoktos pamokos turi bendresnį pritaikymą studijuojant terpes ir technologijas švietimo sistemoje pačia plačiausia prasme.
Straipsnį užbaigiame manydami, kad naujausios diskusijos apie mikromokymąsi leis mums išmokti ir kai kurias pamokas. Tos pamokos yra susijusios su mokinių laisvėmis ir apribojimais ir su mokytojų pedagogine atsakomybe. Vis dar negalutinis ir daugiabalsis mikromokymosi pobūdžio diskursas yra geras dalykas. Mes tikime, kad jis turėtų būti toliau plėtojamas ir skatinamas.
Pirmą kartą paskelbta: Hug, Theo (Ed.) (2007): Didactics of Microlearning. Concepts, Discourses and Examples. Münster et al: Waxmann, pp. 15-21 (cf. http://waxmann.com/kat/1869.html). Publikuojama „Waxmann“ korporacijai leidus.
Vadovaudamiesi šia apžvalga, mes suformuojame tezę, kad „mikromokymosi darbotvarkė“ kaip aiškus momento (pirmiausia mokymo, mokymosi ir technologijos) akcentas – tai vertingos gilinimosi technologiją ir į terpes pamokos švietimo srityje apskritai. Mes parodome, kad mikromokymasis nėra paprasčiausiai tik vienas iš daugelio būdų, jis yra tokia perspektyva, kuri taikoma daugeliui švietimo aspektų, kaip toks dalykas, kuris vyksta nuolat, nepriklausomai nuo to, ar dėmesys būtų aiškiai skiriamas tyrinėjimams ir technologijos plėtrai, ar ne. Iš esmės mes parodome, kad mikromokymosi metu išmoktos pamokos turi bendresnį pritaikymą studijuojant terpes ir technologijas švietimo sistemoje pačia plačiausia prasme.
Straipsnį užbaigiame manydami, kad naujausios diskusijos apie mikromokymąsi leis mums išmokti ir kai kurias pamokas. Tos pamokos yra susijusios su mokinių laisvėmis ir apribojimais ir su mokytojų pedagogine atsakomybe. Vis dar negalutinis ir daugiabalsis mikromokymosi pobūdžio diskursas yra geras dalykas. Mes tikime, kad jis turėtų būti toliau plėtojamas ir skatinamas.
Pirmą kartą paskelbta: Hug, Theo (Ed.) (2007): Didactics of Microlearning. Concepts, Discourses and Examples. Münster et al: Waxmann, pp. 15-21 (cf. http://waxmann.com/kat/1869.html). Publikuojama „Waxmann“ korporacijai leidus.