Accessibility

Renginiai

"Accessibility Reaching Everywhere" Final workshop and international conference

21 Balandis 2011
The workshop will focus on the realisations of the AEGIS (Open Accessibility Everywhere: Groundwork, Infrastructure, Standards) project and provide attendees the opportunity to try out all outcomes of the project. The demonstrated products offer barrier-free access to desktop, mobile and web applications, are open source based and will be freely available.
Renginiai

E-learning: the grand challenges

31 Sausis 2011

The European 2020 strategy highlights important trends, which will lead to a substantial transformation in education and training to address new skills for new jobs. In this respect, e-learning has many assets to offer to reinforce and make more accessible educational and training modules.


Projektai

Learning 2.0 for an Inclusive Knowledge Society – Understanding the Picture

28 Rugpjūtis 2010

Links-up is research project about how ‘Web 2.0’ technologies – e.g. social networking software – are changing the face of education and training for disadvantaged people.

The project puts together a picture of the ‘landscape’ of ‘Learning 2.0 for Inclusion’ by reviewing what has been done in the academic and research field, and reviews what has been done by practitioners working on the ground in projects that have been using Web 2.0 to work with disadvantaged groups.

 

It uses a series of ‘action research’ experiments, collaborating with ‘host’ projects working in the field, to evaluate the added contribution Web 2.0 can make to practices that use learning to support social inclusion.

 

First Phase

The project activities are based on an ‘action learning’ approach. Links-up builds on the results of what has been done so far, through a review of the academic and research literature, and a ‘mapping’ of programmes and projects involved in ‘Learning 2.0 for Inclusion’. Read the Literature Review on the topic in our e-library.

 

Second Phase

We carried out 20 case studies of examples of ‘Learning 2.0 for Inclusion’ initiatives; highlighting success factors and barriers. The learning from these initial research activities will feed into this web-based platform. This resulted in an online ‘Innovation Laboratory’ a range of resources for further research and action research. You can download this publication here or browse among the Cases online.

 

Third Phase

These resources are now being used in five ‘action research experiments’ with ‘live’ initiatives currently providing support to disadvantaged groups. A set of supporting evaluation and dissemination activities will enable external stakeholders and public to join in the work of the project, by sharing their own experiences; commenting on the work of Links-up and taking part in online discussions:

Contributing on the Links-up website: by registering on the website, you can comment the cases and can add your observations which will then feed into the overall reflections. You may also join us in the discussion via

Facebook;    Slideshare;      on Youtube;       local podcasts

 

Research - Action research

Links-Up has recently entered into the core phase of its action-research approach, by implementing on-the-field experiments, aiming analysing the three general Links-Up research questions through five “innovation laboratories”:

  • Is learning 2.0 really supporting inclusive life-long learning?
  • Can isolated experiments be mainstreamed?
  • Is learning 2.0 fundamentally changing the educational landscape?

 

The laboratories have already started and will end in October-November 2011, though a follow-up will be carried out until the end of the whole project, according to the action-research approach adopted by Links-up.

 

Action-research focuses on gathering and analysing data to assess the nature and scope of changes brought about by an innovative intervention. The innovative intervention in our case is the use of Web 2.0 to supplement existing learning practices.

 

We want to deepen our understandings of how social Web is being used to support new forms of learning and new ways of supporting inclusion in real-life situations that reflect particular configurations of technological choices and attributes; learning scenarios, pedagogic models and tools; institutional arrangements; target users and objectives; outcomes.

 

The evaluation design adopts a multi-methodological approach combining qualitative and quantitative aspects through interviews, questionnaires, observation etc.., in order to examine ‘success’ and ‘failure’ factors and impact on individuals, organisations and communities.

 

Supporting the online dissemination effort, we also aim to carry out a series of ‘Learning Dialogues’ in which project partners will join with ‘action research’ partners and other groups and individuals working in this field to review and share what is being done and what is being learned: the next Learning Dialogue takes place during the 2011 EDEN Annual Conference in Dublin during the open Links-up Workshop.

Straipsniai

Skaitmeninės technologijos ir viską apimantis mokymas mokykloje

23 Balandis 2010
Žmonių su regėjimo sutrikimais mokymas Ispanijoje priklauso nuo to fakto, kad mokiniai yra priimamai į tas normaliems vaikams skirtas mokyklas, kurias pasirenka patys mokiniai arba jų šeimos. Skaitmeninių technologijų įdiegimas mokyklose mokiniams su regėjimo sutrikimais kelia naujus išbandymus.
ONCE prieigos prie mokymo turinio grupė (ispaniškai ACCEDO) buvo sukurta tam, kad atliktų prieinamumo tyrimus, surengtų mokymus ir atliktų įvertinimą. Grupė dirba ir su ONCE personalu, dirbančiu mokymo paslaugų teikimo žmonėms su regėjimo sutrikimais tarnyboje, ir su valstybinėmis bei privačiomis įstaigomis.

Šiame straipsnyje rasite šiek tiek naudingos informacijos apie pirminę patirtį ir būdą, taikytas priemones, projekto išlaidas ir poveikį bei iki šiol pasiektus rezultatus. Pritaikyta skaitmeninė technologija, kurią naudoja jauni žmonės, suteikia jiems galimybę džiaugtis geresne prieiga prie informacijos ir mokymo šaltinių. Kartu tai yra ir galinga bendravimo priemonė, leidžianti neįgaliems vaikams jaustis įtrauktais į juos supančią aplinką.
Straipsniai

Kaip naujos technologijos gali padėti „nematomo neįgalumo“ atvejais

23 Balandis 2010
Europos projektu ICTBell siekiama ištyrinėti disleksijos ir kalbų mokymosi sritis, o galutinis projekto tikslas − sukurti specialų IRT pagrįstą verslo anglų kalbos mokymosi kursą ir virtualią mokymosi aplinką (VMA), kurioje disleksija sergantys mokiniai galėtų džiaugtis kompleksiniu el. mokymosi turiniu, virtualia mokymosi aplinka ir internetine besimokančiųjų globa.
Bendrieji projekto tikslai − paremti gerėjančią disleksija sergančių suaugusių žmonių kalbų mokymosi kokybę ir šios srities naujoves, tuo pačiu padedant kursų dalyviams mokytis kalbų.

Idėja, kad internetas galėtų prisidėti prie naujos dalyvavimu grindžiamos demokratijos, paskutiniaisiais metais tapo dominuojančia, tačiau yra realus pavojus, kad tai, kas buvo skelbiama kaip demokratijos priemonė, gali pavirsti veiksniu, nubloškiančiu į socialinį užribį tuos, kurie nesugeba gerai įvaldyti skaitymo ir rašymo procesų. Siekiant tokios rizikos išvengti, būtina, kad švietimo ir socialinės institucijos apsvarstytų problemas ir sunkumus, su kuriais tenka susidurti neįgaliems žmonėms tada, kai jie naudoja šiuolaikines technologijas, ir aprūpinti juos specialiomis priemonėmis − mokymu ir programine įranga.

Tik tokiu būdu technologija gali būti laikoma jei ne sprendimu, tai bent jau dalimi proceso, kuris padėtų sumažinti disleksijos poveikį žmonėms, ir kuris, padėdamas įveikti sunkumus, rūpesčius ir problemas, su kuriomis kasdien tenka susidurti disleksija sergantiems žmonėms, paskatintų socialinį įtraukimą.
Straipsniai

Technologijų panaudojimas suteikiant galias kalbinėms mažumoms: kuriuo keliu eiti?

23 Balandis 2010
Remiantis faktu, kad technologija ir internetas nuolat keičia žmonių darbo, mokymosi, laisvalaikio praleidimo ir tarpusavio bendravimo būdus, terminas „informacijos amžius“ buvo taikomas dabartinei epochai − t. y. tai, kurioje mes gyvename. Tuo pačiu metu prieiga prie tokios sąveikos priemonių ne visada būna vienoda ir tai atsitinka dėl patirties, žinių arba ekonominių prieinamumo galimybių stokos.
Tokių pokyčių sparta − o kartu ir jausmas dėl neapibrėžtų padarinių − gali sukelti mintis apie nekontroliuojamai greitus socialinius pokyčius bei galimą visuomenės susiskaldymą. Susidurdami su tokiais reiškiniais suinteresuotieji švietimo srities asmenys turi rimtai apsvarstyti, kaip mokymasis mokykloje gali pasipriešinti šiems išbandymams.

Pirmiausia šis straipsnis trumpai apžvelgia, kaip socialinėse ir švietimo politikose buvo pritaikyta mintis apie socialinę sanglaudą, ypatingą dėmesį skiriant dviems pagrindiniams kylantiems klausimams: socialinei lygybei ir švietimui kaip jungiamajai grandžiai į socialinę sanglaudą. Vėliau straipsnyje pasakojama, kaip švietimas gali imtis iššūkio likviduoti socialinę nelygybę ir skatinti socialinę sanglaudą, o po to pateikiama vienos iš galimai nuskriaustų grupių − kalbinių mažumų − analizė. Aptariama, kaip kalbinių mažumų grupės yra suvokiamos ES, pateikiamas bendrasis galimų nepalankių švietimo sąlygų apibūdinimas ir iškeliama socialinės atskirties, su kuria toms grupėms gali tekti susidurti, tema.

Toliau straipsnyje supažindinama su technologijomis sustiprinto mokymosi (TSM) būdais, kurie gali būti taikomi siekiant pašalinti galimus pavojus. Šiame straipsnio skirsnyje pasakojama apie „skaitmeninės takoskyros“ tyrimą ir ką tai galėtų reikšti kalbinių mažumų grupėms; apie technologijų panaudojimo svarbą siekiant, kad atsirastų „vyraujantis“ visuomenės supratimas apie problemas, susijusias su kalbinių mažumų vartojamų kalbų mokymu (įskaitant ir tos didžiulės naudos, kurią visuomenei suteikia daugiakalbystė, skatinimą). Pateikiami keli TSM pritaikymo praktikos, kurios buvo imtasi siekiant sumažinti kalbinių mažumų vartojamų kalbų mokymo nelygybę, pavyzdžiai. Galiausiai straipsnyje aptariamas TSM vaidmuo mokymo praktikoje, mokytojų rengimo ir nenutrūkstamame mokytojų tobulinimo procese.
Straipsniai

Net4Voice: naujos balso konvertavimo technologijos mokymosi be kliūčių aplinkose

30 Balandis 2009
Net4Voice projekto tikslas − padidinti mokymosi galimybių kokybę, skatinant mokymosi be kliūčių aplinkų pritaikymą ir novatoriškų metodikų, kuriose būtų naudojamos balso atpažinimo (SR) technologijos, kūrimą. SR technologijos gali realiu laiku automatiškai paversti dėstytojo kalbą į skaitmeninį tekstą, atlikti elektroninę paskaitos ar konferencijos medžiagos transkripciją taip, kad ji iš karto būtų parengta spausdinti ar pateikti kitiems, taikant įvairiausius prietaisus ir perdavimo kanalus.
Šiame straipsnyje siekiama paskleisti informaciją ir rezultatus, kurie iki šios dienos buvo gauti įgyvendinant Net4Voice projektą, kurį Mokymosi visą gyvenimą programos rėmuose per antrinę Leonardo da Vinci programą finansuoja Europos Komisija. Pirmiausia šiame straipsnyje siekiama pateikti projekto tikslus ir supažindinti su jau atliktais darbais juos įgyvendinant, o taip pat aprašyti sukurtą mokymosi metodiką ir parodyti pirmųjų vykstančių bandymų rezultatus.

Net4Voice projektas buvo pradėtas įgyvendinti 2007 m. gruodžio mėn. Jo pabaiga − 2009 m. lapkritis. Projekte dalyvauja trys universitetai ir trys aukštosios mokyklos, kurių studentams, turintiems skirtingas klausos ir judėjimo galimybes, gali būti ypatingai naudingos kalbos atpažinimo technologijos tam, kad pasiekiamoje mokymosi aplinkoje jie turėtų galimybę klausytis paskaitų ir tam nereiktų jokios tarpininkų pagalbos. Studentams, kuriems paskaitos vyksta ne jų gimtąja kalba, šios technologijos irgi gali būti naudingos, kadangi pasibaigus užsiėmimams, jie gali pasinaudoti daugialypės terpės dėka atlikta transkripcija ir dar kartą perskaityti ar išklausyti paskaitos medžiagą.

Eksperimentuojant su kalbos atpažinimo technologija mažiausiai trijuose skirtinguose mokymosi kontekstuose − universitetų paskaitose, mokyklų ir suaugusiųjų mokymo pamokose − Net4Voice projektu siekiama apibrėžti aiškią sistemą, kuri leistų įvertinti kalbos atpažinimo technologijų įtaką mokymui. Be to, projekto metu yra stebimas naujos mokymosi metodikos ir pedagoginės sistemos efektyvumas tam, kad būtų galima geriausiu būdu panaudoti pačią technologiją, ištirti jos galimybes, pritaikyti ją prie studentų poreikių ir sąlygų, o programinę įrangą derinti su asmenine mokymo patirtimi ir mokymo būdais.
The paper is based on an article published in the proceedings of International Conference of Education, Research and Innovation (ICERI 2008), Madrid (Spain), November 17-19, 2008, Ed. International Association of Technology, Education and Development (IATED). ISBN: 978-84-612-5091-2.

The full text of this article is available in English and Spanish.The Spanish version is made possible thanks to our partner, the Organisation of Ibero-American States for Education, Science and Culture (OEI). // El texto integro de este artículo está disponible en inglés y castellano. La versión castellana ha sido posible gracias a nuestro socio, la Organización de Estados Iberoamericanos para la Educación, la Ciencia y la Cultura (OEI).

Straipsniai

Kaip sustiprinti skaitmeninį raštingumą? Praktinis pavyzdys – Europos iniciatyva „SPreaD“

27 Vasaris 2009
Skaitmeninis raštingumas tapo viena pagrindinių XXI amžiaus kompetencijų. Jei negalime efektyviai ir atsakingai naudotis skaitmenine terpe, mūsų galimybės pasaulinėje rinkoje yra labai mažos. Šiandien daugiau kaip 250 milijonų europiečių nuolat lankosi internete.
Tačiau nepaisant tokio vilčių teikiančio skaičiaus, dideli gyventojų segmentai ir toliau yra atskirti nuo daugybės naujų, pvz., Web 2.0 ar mobiliojo mokymosi galimybių. Tačiau netgi ir tie, kurie nuolat naudojasi naujomis skaitmeninės terpės priemonėmis, nebūtinai yra raštingi skaitmeniniu požiūriu. Skaitmeninis raštingumas reiškia ne vien tik tai, kad žmonės turi techninę infrastruktūrą; tai dar yra sugebėjimas maksimizuoti jiems suteiktų naujų technologijų galimybes. Ką tai konkrečiai reiškia? Kodėl skaitmeninis raštingumas toks svarbus? Toliau pateikiamame straipsnyje ir atsakysime į šiuos klausimus.

Pateikę kitokius teorinius požiūrius į skaitmeninį raštingumą, vėliau pateiksime vieną gerą praktinį pavyzdį – Europos projektą SPreaD. Kuriant skaitmeniniam raštingumui valdyti skirtą skaitmeninių priemonių rinkinį siekiama paskleisti skaitmeninį raštingumą visoje Europoje ir pagilinti supratimą apie šią svarbią temą. SPreaD projekte kuriamų priemonių rinkinys duoda naudingų patarimų plataus masto skaitmeninio raštingumo projektų kūrimo, koordinavimo ir finansavimo srityje. Iki šiol apie minėtą priemonių rinkinį esame gavę labai palankius atsiliepimus iš visos Europos.
Straipsniai

Mikromokymas kaip pagalbinis neformalaus mokymosi mechanizmas

24 Lapkritis 2008
Dauguma bendrovių susiduria su greitai besikeičiančiais mokymosi poreikiais ir naujų kompetencijų poreikiu. Bendrovės labai pervertina oficialias mokymo programas ir pernelyg daug į jas investuoja, tuo pačiu praleisdamos galimybes skatinti natūralesnius ir neformalius mokymosi procesus. Kad neformalus mokymasis galėtų klestėti, yra labai svarbu sukurti lanksčius mechanizmus, skatinančius tokios rūšies mokymąsi. Mikromokymo metodas yra sukurtas kaip mechanizmas, daugiausia skatinantis veikti neformaliojo mokymosi srityje.
Mikromokymą reiktų suprasti kaip mokymosi planą, kur kiekviena pamoka trunka apie 15 minučių. Kiekvienoje mokymo sesijoje yra tokie elementai kaip aktyvi pradžia, demonstravimas arba pratimas, atsiliepimų teikimas arba diskusija bei bendra nuomonė apie tai, kaip reikia veikti. Tokia pamoka gali vykti dėstytojui ir besimokantiems bendraujant tiesiogiai, internetu arba taikant mišrius būdus, priklausomai nuo aplinkybių ir galimybių. Koncepcija yra grindžiama teoriniais pamąstymais, kur visuomeninis konstruktyvumas yra labai svarbus elementas − beveik kaip supratimas apie konektyvizmą arba meistriškumo lygius. Mikromokymas reikalauja, kad būtų tokia organizacinė sistema, kuri taikytų šį būdą efektyviai jį siedama su mokymosi klausimu, pradininko įgūdžiais ir darbuotojais bei jų kasdieninio darbo grafiku.

Praktika rodo, kad tokia sistema padeda kolektyviai sukurti mokymuisi darbo vietoje skirtus sprendimus, turinčius dideles informacijos perdavimo galimybes. Mikromokymo dėka neformalus mokymasis išlieka arti darbo vietos ir dėl to padidėja bendrovių mokymosi mastai.

Mikromokymo koncepcija yra kuriama Europos Sąjungos Leonardo da Vinci programos rėmuose.
Straipsniai

Pacientų galimybių įsidarbinti didinimas pritaikant el. mokymosi galimybes gulint ligoninėje

24 Lapkritis 2008
Nuostatos, kad mokymasis visą gyvenimą turi būti prieinamas visiems piliečiams ir kad reikia didinti jų įsidarbinimo galimybes, yra pagrindiniai Europos politikos švietimo ir mokymo srityje tikslai. El. ligoninė − Europoje vykstantis bandomasis projektas − siekia suteikti galimybes žmonėms, kurie paprastai neturi galimybės mokytis − čia kalbama apie suaugusius pacientus, kuriems tenka ilgesnį laiką praleisti ligoninėse.

El. ligoninė rodo, kad mišrus mokymasis gali būti tinkama priemonė, padedanti įveikti pacientų izoliavimą nuo aplinkos ir palengvinti jų sugrįžimą į įprastinį gyvenimą ir darbą.

Šiame straipsnyje pristatoma intervencinė projekto sistema, o du iš septynių įgyvendinamų bandomųjų el. mokymosi projektų, į kuriuos įtrauktos tiesiogiai su įdarbinimu susijusios mokymosi temos, yra aprašomi išsamiau.

Straipsnyje paryškinti keturi svarbiausi bandomojo el. ligoninės projekto rezultatai:

El. ligoninėje pateiktus el. mokymosi siūlymus labai gerai įvertino dalyvavę pacientai ir ligoninės personalas. Tai rodo, kad yra tolesnių iniciatyvų, galinčių padėti lengviau įveikti pereinamąjį laikotarpį po ligininės iki įsidarbinimo, poreikis.

Naujos technologijos turi didelį potencialą, suteikiantį pacientams galimybes panaudoti ligoninėje leidžiamą laiką savo įdarbinimo galimybėms išlaikyti arba atstatyti. Ligoninės pacientų judėjimas yra ribojamas ir jie verčiami prisitaikyti prie gana griežtos ligoninės tvarkos. Todėl naudinga tai, kad jie gali būti nepriklausomi nuo reikalavimų dėl laiko ir erdvės, kurie būna įprastinio mokymosi dėstytojui ir besimokančiajam bendraujant tiesiogiai atveju. Be to, virtualių priemonių dėka atsiranda visuomenės narių sąveikos ir bendras mokymosi su bendraminčiais galimybės.

Reikia sukurti konkrečią mokymo strategiją, taikomą besimokantiems pacientams. Ligoninės kontekste galima sėkmingai pritaikyti tik mišraus mokymosi būdą. Ypatingai svarbus yra besimokančio paciento ir mokytojo tarpusavio ryšys.

Ir galiausiai, el. mokymosi galimybės suteikimas ligoninės pacientams iškelia didelius organizacinio pobūdžio iššūkius: reikia suformuoti naują mokymosi tiekėjų ir sveikatos apsaugos institucijų partnerystę. Tuo metu, kai didėja finansinis spaudimas sveikatos apsaugos ir švietimo bei mokymo sektoriuose, reikia sukurti du skirtingus − valstybinį ir privatų − mechanizmus tam, kad būtų galima finansuoti mokymąsi ligoninėse.