proficiency
Straipsniai
Pagalbinės sistemos, skirtos nuolatiniam ir internetiniam kvalifikacijos kėlimui
22 Gruodis 2010
Vystantis socialinei medijai ir internetinėms terpėms, kinta ir švietimo sistemų turinys bei forma. Tuo pat metu kyla reikalavimai pavieniam specialistui, kad jis nuolat įgytų naujausių žinių ir būtų paklausus darbuotojas. Straipsnyje siūloma alternatyva nusistovėjusiam švietimui ir įprastoms mokymo formoms – pagalbinė sistema.
Naujo pavidalo socialinė medija ir internetinės terpės jau šiandien formuoja pagalbines sistemas, skirtas savarankiškam mokymuisi, tačiau jas galima būtų toliau plėtoti pasitelkus įstaigų patirtį. Sukurtos sistemos, padedančios kokybiškai ir nuosekliai kelti kvalifikaciją, gali būti naudingos ir palengvinti gyvenimą sąmoningai siekiantiesiems tobulinti savo kompetenciją ir kvalifikaciją dirbdant neformaliai, internetinėse terpėse. Straipsnyje, nubrėžiant pagalbinės sistemos metmenis, parodoma, kuo tokia internetinė sistema skiriasi nuo ankstesnių švietimo formų. Rašinio tikslas – nusakyti, kokios pagrindinės savybės būdingos internetinei sistemai, užtikrinančiai nenutrūkstamą ir palaikantį profesinių grupių kvalifikacijos kėlimą, kurioje kvalifikacija traktuojama kaip žinių, gebėjimų ir kompetencijos visuma.
Tarpusavyje persipynę savarankiško tobulėjimo procesai, vykstantys internetinėje terpėje, turi ypatingą bruožą, kuris yra esminė pagalbinės sistemos sukūrimo prielaida. Išskiriami keturi skirtumai tarp formaliojo švietimo ir pagalbinių sistemų, kuriuos būtina įvertinti norint sukurti internetinėmis terpėmis ir socialine medija pagrįstą sistemą. Šie skirtumai yra: 1) iš anksto parengtas – vartotojo sukurtas turinys, 2) pavienių dalykų motyvai – bendri kvalifikaciniai interesai, 3) ribotos trukmės – nenutrūkstama nuosekli veikla, 4) dalykų ir teminės sritys – platus požiūris į dalyvių įgūdžius.
Remiantis šiomis keturiomis prielaidomis, išskiriamos kai kurios pagrindinės pagalbinės sistemos savybės. Sistema paremta esamomis internetinės terpės formomis, tačiau šios toliau plėtojamos ir metodiškai bei sistemingai palaikomos. Pagalbinę sistemą gali sudaryti kelios pavienės asmeninės mokymosi terpės, kurios koordinuojamos per bendras internetines mokymosi bendruomenes arba asmeninį mokymosi tinklą. Sukurta žiediniais darbo metodais paremta metodika palaiko procesus įvairiose medijose ir skatina pažangesnę asmens raidą.
Tarpusavyje persipynę savarankiško tobulėjimo procesai, vykstantys internetinėje terpėje, turi ypatingą bruožą, kuris yra esminė pagalbinės sistemos sukūrimo prielaida. Išskiriami keturi skirtumai tarp formaliojo švietimo ir pagalbinių sistemų, kuriuos būtina įvertinti norint sukurti internetinėmis terpėmis ir socialine medija pagrįstą sistemą. Šie skirtumai yra: 1) iš anksto parengtas – vartotojo sukurtas turinys, 2) pavienių dalykų motyvai – bendri kvalifikaciniai interesai, 3) ribotos trukmės – nenutrūkstama nuosekli veikla, 4) dalykų ir teminės sritys – platus požiūris į dalyvių įgūdžius.
Remiantis šiomis keturiomis prielaidomis, išskiriamos kai kurios pagrindinės pagalbinės sistemos savybės. Sistema paremta esamomis internetinės terpės formomis, tačiau šios toliau plėtojamos ir metodiškai bei sistemingai palaikomos. Pagalbinę sistemą gali sudaryti kelios pavienės asmeninės mokymosi terpės, kurios koordinuojamos per bendras internetines mokymosi bendruomenes arba asmeninį mokymosi tinklą. Sukurta žiediniais darbo metodais paremta metodika palaiko procesus įvairiose medijose ir skatina pažangesnę asmens raidą.