learningââ
Straipsniai
Žinių ekonomika ir novatoriška visuomenė vystosi kartu su mokymusi
30 Balandis 2009
Šis straipsnis − tai bandymas aprašyti ir išanalizuoti esminį ir dinamišką mokymosi vaidmenį formuojant ir skatinant dabartinės poindustrinės visuomenės ir ekonomikos virsmą į tikrą žinių ekonomiką ir novatorišką visuomenę.
Straipsnio pradžioje mes priešpriešiname du dabartinius Europos specialistų požiūrius į mokymosi vaidmenį atsirandančioje novatoriškoje visuomenėje bei pateikiame apmąstymus šia tema. Po to, siekdami išlaikyti dėmesį ir tam, kad galėtume pasiginčyti apie daug žadančius kelius pirmyn, pažvelgiame į keletą klasikinių šiuolaikinių darbu grindžiamų mokymosi teorijų. Mūsų diskusija yra grindžiama šiuo metu pasaulyje vykstančiais debatais bei milžiniška mūsų pačių patirtimi, kurią įgijome imdamiesi įveikti išbandymus, atsiradusius kuriant sudėtingus sąsajų tarp akademinio pasaulio ir darbo vietų mechanizmus bei jungtines mokymosi bendruomenes.
Dėl globalizacijos sistemų gebėjimai tapo esminiais sėkmės veiksniais, o kasdieniniame darbe bus žengtas reikšmingas žingsnis pirmyn, kur bus pabrėžiama naujų ir aiškią ateities viziją turinčių žinių kūrimo reikšmė. Mes dedame pastangas, kad visa nepertraukiama bendrųjų pasauliniu mastu pasireiškiančių bruožų ir tendencijų seka būtų perkeliama į konkrečią mokymo koncepciją, kurią būtų bandoma įgyvendinti universiteto ribas peržengiančioje mokymo programoje. Mes labiausiai nerimaujame dėl to, kad nustačius lemiamą mokymosi, kaip priemonės, tempiančios šiuolaikinę visuomenę iš dabartinės krizės gniaužtų, reikšmę, ją dar ne visiškai pripažino politikos formuotojai, kurių mąstyseną tebevaržo pasenusios politikos ir įsitikinimai. Todėl darome prielaidą, kad norėdami atsirandančią žinių ekonomiką apginkluoti sisteminiu novatoriškumu, būtinai turėtume atsitraukti nuo tradicinio mąstymo stereotipų.
Dėl globalizacijos sistemų gebėjimai tapo esminiais sėkmės veiksniais, o kasdieniniame darbe bus žengtas reikšmingas žingsnis pirmyn, kur bus pabrėžiama naujų ir aiškią ateities viziją turinčių žinių kūrimo reikšmė. Mes dedame pastangas, kad visa nepertraukiama bendrųjų pasauliniu mastu pasireiškiančių bruožų ir tendencijų seka būtų perkeliama į konkrečią mokymo koncepciją, kurią būtų bandoma įgyvendinti universiteto ribas peržengiančioje mokymo programoje. Mes labiausiai nerimaujame dėl to, kad nustačius lemiamą mokymosi, kaip priemonės, tempiančios šiuolaikinę visuomenę iš dabartinės krizės gniaužtų, reikšmę, ją dar ne visiškai pripažino politikos formuotojai, kurių mąstyseną tebevaržo pasenusios politikos ir įsitikinimai. Todėl darome prielaidą, kad norėdami atsirandančią žinių ekonomiką apginkluoti sisteminiu novatoriškumu, būtinai turėtume atsitraukti nuo tradicinio mąstymo stereotipų.
The full text of this article is available in English and Spanish.The Spanish version is made possible thanks to our partner, the Organisation of Ibero-American States for Education, Science and Culture (OEI). // El texto integro de este artículo está disponible en inglés y castellano. La versión castellana ha sido posible gracias a nuestro socio, la Organización de Estados Iberoamericanos para la Educación, la Ciencia y la Cultura (OEI).