constructivism

Straipsniai

„ConnectLearning“ – atsakas į naujus išbandymus?

28 Vasaris 2010
Atrodo, kad naujausi pranešimai skelbia apie naują mokymosi pasaulį, kuriame studentai palaiko ryšius technologijomis ir internetu. Didėjanti pasaulinio žiniatinklio įtaka padėjo atsirasti greitai žengiantiems pirmyn žinių ciklams ir naujojo tūkstantmečio mokiniams, kurių, kaip manoma, mokymosi stilius yra kitoks. Tačiau šiame straipsnyje mes nenagrinėjame šiandieninio jaunimo kaip kažkokio ateivio, kuris mokosi visiškai kitokiu būdu: juk jie tik įteisina naujus prieigos prie informacijos ir bendravimo būdus bei tuo pačiu – mokymosi procesus.
Nepaisant to, kad mes sutinkame, jog technologijų dėka mokymosi scenarijai keičia savo formą ir vidaus struktūrą, abejotina, ar gimsta nauja mokymosi koncepcija. Tokiu būdu šis straipsnis yra bandymas išanalizuoti, ar nauji socialiniai išbandymai neabejotinai skatina naujų mokymo formų poreikį ir ar esamos teorijos vis dar tinkamos esant šiandieninėms mokymosi realijoms. Todėl mes apžvelgiame socialinius pasikeitimus, analizuojame e learning 2.0 koncepciją ir išdėstome, kaip dabartiniai teoriniai požiūriai užkariauja mokymosi realybę. Ypač smarkiai buvo pabrėžiamas naujų mokymosi scenarijų, pvz., ypatingo bendradarbiavimu tinkle grindžiamo mokymosi („ConnectLearning‘), kuris pagrįstas konektyvumu ir konstruktyvumu bei esamais mokymosi būdais, pobūdžio analizei.

Darome išvadą, kad įvyko mokymosi scenarijų permainos, kadangi per pastaruosius du dešimtmečius buvo sukurtas ir aptartas tam reikalingas teorinis pagrindas. Bendradarbiavimu tinkle grindžiamas mokymasis nėra nauja paradigma ar iš esmės naujas mokymosi modelis; jis greičiau apibūdinamas kaip jungtinė koncepcija (pagrįsta pažangiomis idėjomis ir dabartinių mokymosi teorijų blokų kūrimu), galinti padėti patenkinti „naujų“ mokymosi scenarijų, kurie patys nustato savo struktūrą, yra orientuoti į mokinį, situaciniai, emociniai, socialiniai ir skatinantys pamėgti bendravimą, poreikį.
Straipsniai

Mišrus mokymasis mokslo ir technologijų srityje. Bendradarbiaujant įgyvendinamas eksperimentinės fizikos kursas projekto pagrindu

30 Rugsėjis 2009
Šiame straipsnyje pasakojama apie Lisabonos universiteto (Portugalija) mokslo ir technologijų kursą bei jo evoliuciją mišraus mokymosi bei konstruktyvistinio ir bendradarbiaujant įgyvendinamais projektais grindžiamo mokymo link. Svarbiausia mūsų darbo užduotis buvo nustatyti kritinius taškus bei pateikti rekomendacijas dėl el. mokymosi bei projektais grindžiamo mokymosi panaudojimo taikomosios optikos kurse, kur itin svarbi studijų programos dalis yra laboratoriniai darbai.
Asinchroninės ir sinchroninės el. mokymosi priemonės bei strategijos buvo priimtos 2004 m. (interaktyvūs mokymosi blokai, savarankiško vertinimo testai, bendram problemų sprendimui skirti užsiėmimai internete), o vėliau, 2007 m., jas pertvarkėme į beveik tikroviškų bendradarbiaujant įgyvendinamų projektų kursą, siekiantį taikyti konstruktyvistinį mokymo ir mokymosi modelį.

Apskritai tokius bendradarbiaujant įgyvendinamus projektus teigiamai įvertino studentai, gerai suprantantys galimybės patirti tikrovišką tyrimų ir mokslinės veiklos situaciją vertę. Jų manymu, tokie projektai leidžia geriau įsisavinti žinias. Dėstytojai pastebėjo, kad toks mokymo metodas skatina aktyviau dalyvauti ir rodyti didesnę iniciatyvą. Be to, buvo patvirtinta, kad gerai sumodeliuotos mokymo priemonės ir užsiėmimai duoda daug naudos mokantis savarankiškai ir yra kūrybiško požiūrio į laboratorinius darbus ir į projektus suformavimo prielaida. Ypač aukštai buvo vertinami problemų sprendimui skirti sinchroniniai užsiėmimai internetu, nes jie suteikia galimybę naudotis bendra programine įranga ir pasinerti į nuotolinį bendravimą. Kita vertus, internetiniai forumai laukiamų rezultatų nepasiekė.

Mes darome išvadą, kad el. mokymasis ir bendri eksperimentiniai užsiėmimai gali būti sėkmingai derinami siekiant puoselėti prasmingą mokymąsi, nors jis sunkus ir pastangų, ir laiko prasme. Bendradarbiaujant įgyvendinami projektai ir turtingos mokymosi aplinkos yra du svarbiausi konstruktyvistinio mokymo modelio bruožai, jie padeda studentams suformuoti iniciatyvų požiūrį į mokymąsi, nes vietoj gaunamo uždaro informacijos bloko jiems tenka patiems nagrinėti įvairiausius šaltinius. Tam reikia žinių valdymo įgūdžių. Be to, kad įgyvendintų projektą grupėje studentai turi tinkamai panaudoti savo žinias ir įgūdžius. Tai reiškia ne tik galimybę mokytis kartu dinamiškame procese, bet ir būtinumą paaiškinti tam tikras idėjas darbo grupėje, jomis pasidalyti ir galbūt jas apginti.
Straipsniai

Web 2.0 mokymosi aplinka: koncepcija, įgyvendinimas, įvertinimas

30 Birželis 2009
Šis indėlis pristato ir įvertina naują mokymosi aplinkos modelį, kuris grindžiamas Web 2.0 taikomosiomis programomis. Mes darome prielaidą, kad tie technologiniai pokyčiai, kuriuos įvedė Web 2.0 priemonės, buvo ir kultūrinių pokyčių priežastis bendravimo rūšių, žinių ir mokymosi prasme. Atsakymai, kuriuos davė el. mokymosi mokslinčiai, ketinantys Web 2.0 teikiamas kūrybiškumo galimybes taikyti institucinio mokymosi srityje, yra apibendrinami pirmojoje straipsnio dalyje.
Šioje teorinėje apžvalgoje mes supažindiname su eLearning 2.0 ir asmeninių mokymosi aplinkų koncepcijomis, kartu pateikdami jų pagrindinius aspektus savarankiškumo, kūrybiškumo ir bendradarbiavimo tinkluose srityse bei susiejame juos su konstruktyvumo ir kolektyvumo didaktika. Reikalavimai pagrindiniams funkciniams komponentams, skirtiems plėtoti konkrečią Web 2.0 mokymosi aplinką, yra kildinami iš jų.

Mokymosi aplinka, kurią mes pristatome, susideda iš kelių komponentų (modulių), kurie yra gerai žinomos Web 2.0 taikomosios programos: wiki technologija, internetiniai dienoraščiai, socialiniai skirtukai ir RSS pėdsakai. Skyriuje, kuriame aprašoma, kaip konkrečiu panaudojimo atveju Darmstadt Taikomųjų mokslų universitete buvo įdiegta aplinka, pagrindinį dėmesį skiria ypatingam indėliui didaktikos srityje, kurį konkretūs mokymosi modeliai įneša į visą mokymąsi. Straipsnyje išsamiau paaiškinama, koks yra wiki platformos didaktinis potencialas, kadangi platforma yra mokymosi planus apjungiantis modulis (arba mokymosi centras).

Mūsų mokymosi aplinka buvo patikrinta ir įvertinta „Social Software“ seminaro metu, kuris vyko 2007 m, rugpjūčio mėn. Darmstadt Taikomųjų mokslų universitete vykusiuose informacinių mokslų studijos kursuose. Anketinė apklausa atskleidžia įdomius faktus apie praktinio Web 2.0 priemonės įgyvendinimo sėkmę studentų motyvacijos ir mokymosi rezultatų atžvilgiu. Tyrimą papildė šioks toks neformalus atsiliepimų pateikimas baigiamojoje diskusijoje. Galvojant apie šiuos rezultatus, straipsnyje galiausiai pateikiama keletas pastabų apie mokymosi aplinkos potencialą platesniuose mokymosi kontekstuose.
The full text of this article is available in English and Spanish. The Spanish version is made possible our partner, the Organisation of Ibero-American States for Education, Science and Culture (OEI). // El texto integro de este artículo está disponible en inglés y castellano. La versión castellana ha sido posible gracias a nuestro socio, la Organización de Estados Iberoamericanos para la Educación, la Ciencia y la Cultura (OEI).
Straipsniai

Vartotojo nustatytas turinys konstruktyvioje mokymosi aplinkoje

20 Spalis 2006
Kartu su skaitmeniniu amžiumi vystosi ir nauja pedagogika, atspindinti bendradarbiavimą, elgesio kultūros įgyjantį mąstymą, apgalvojimą ir pakartojimą, o ne mokytos pamokos koncepciją. Tačiau vis dėlto į Internetą dauguma vis dar žiūri tik kaip į patogų tradicinės medžiagos pateikimo tinkle mechanizmą.
Kol dar dažnai norma yra modelis „stumti turinį“, besimokančiojo galimybės dalyvauti dažnai yra sumažinamos iki pakartotinio klausimų pasirinkimo arba nedidelio visuomeninių priemonių skaičiaus, kurios dažnai neįstengia pripažinti besikeičiančios ir naujus iššūkius sutinkančios 21-ojo amžiaus mokymosi kultūros. Tuo tarpu kai žmonėms prieinamos informacijos kiekis dramatiškai didėja, labai greitai pasensta įgūdžiai ir procesai, kurių reikia norint tą informaciją pasiekti. Sėkmę ateityje nulems tokie įgūdžiai kaip gebėjimas naudoti naujas technologijas ir priderinti visuomenės bendravimą bei sąveiką panaudojant visą virtinę daugialypės terpės priemonių.

Šis tyrimas liudija, kad prie tinklo prisijungusių bendruomenių kontekste vartotojo sukurtas turinys vaidina svarbų vaidmenį numatant naujus pedagoginius požiūrius į mokymąsi. Ten, kur visuomenės socialinė struktūra kuria pasitikėjimą savimi ir savigarbą, žmonės gali prisiimti atsakomybę už savo pačių mokymąsi bei visuomenės traukos dėka sukurti šeimininkiškumo jausmą. Mokymosi procesą skatina kritiško ir savarankiško mąstymo įgūdžių tobulinimas.

Efektyviausias mokymasis būna tada, kai sužadinami besimokančiojo interesai, o jų kelias atitinka poreikius. Besimokantiems naudos duoda narystė bendruomenėje, kurioje jie įtraukiami į dialogą, mainus ir bendradarbiavimą. Besimokančioje bendruomenėje jie įgyja daugiau pasitikėjimo savimi ir savikontrolės. Bendruomenė suteikia jiems mokymosi erdvės jausmą kartu su pasidalyta patirtimi apie tikslus, bendradarbiavimą ir paramą.

Tas buvimo bendruomenės nariu jausmas padeda apibrėžti bendras charakteristikas turintį vartotojo paskatintą ir grupės nario sukurtą turinį.

Originalus šio straipsnio tekstas paskelbtas 2005 m. m-ICTE konferencijos knygoje: „Recent Research Developments in Learning Technologies” (2005) Editors: A. Méndez-Vilas, B. González-Pereira, J. Mesa González, J.A. Mesa González.
ISBN Vol. II (pp. 448-893): 609-5996-1.A full text of this article is available in PDF format at http://www.elearningeuropa.info/files/media/media11007.pdf